pradi
 

















 
 
 
 
 Vilkavikio vyskupijos tikybos mokytoj piligrimin kelion
 
 

Vilkavikio vyskupijos tikybos mokytojai turi savo tradicijas ir jas puoselja. Kiekvien mokslo met pabaigoje yra organizuojamos piligrimins kelions po Lietuv. T kelioni tikslas aplankyti banyias ir vienuolynus, susipainti su j istorija, regulomis. Pernai birelio 6 dien aplankme kardinolo Vincento Sladkeviiaus tvik Guronyse, apjome Šv. Mergels Marijos Roinio slpini keli ir sukalbjome Roin, taip pat lankms vienuolyne pas Betliejaus seseris Papariuose bei Paaislio vienuolyne.

Ši mokslo met pabaigoje birelio 5 dien aplankme Kauno vairi religini bendruomeni maldos namus, susipainome su j tikjimo doktrinomis, liturginmis apeigomis, paproiais. kelion vyko 36 tikybos mokytojai i vairi vyskupijos dekanat. Ms tikslas buvo aplankyti yd, staiatiki ir musulmon bendruomenes, o taip pat pasimelsti Kauno Prisiklimo banyioje.

Savo keli pradjome nuo susitikimo su musulmonais. Prie meets mus maloniai pasitiko ekskursijos vadovas libanietis. Nusiav batus sujome vid ir susdome ant kilimo. Vadovas papasakojo apie meet, kuri pastatyta prie 700 met, taip pat paaikino, kad nebtinai prie meets turi bti minaretas, kuris yra tik simbolis, kad mons matyt, kad tai meet. Meets viduje priekyje yra mikaba, kur sudtos knygos. Ant arkos yra uraas „Tu mogus, kur tu bebtum, bet turi kreipti veid Diev“. Melsdamiesi musulmonai veidu atsisuka mikab. Jei jos neranda, atsisuka bet kuri pus, nes Dievas yra visur. Vyrai visada sdi pirmame aukte, moterys antrame. Atskirai turi sdti, nes meet ateina melstis, o ne pasikalbti. Musulmonai privalo tikti, kad Alachas yra vienas Dievas, o Mahometas pranaas. Musulmonai gerbia visus pranaus (Abraom, Moz, Noj...), Marij, tiki angelais. Jzus jiems irgi tik pranaas. Jie privalo melstis 5 kartus per dien. Kaune kiekvien penktadien meet susirenka apie 50 musulmon maldai. Meldiasi 2 kalbomis i keturi: lietuvi, rus, arab, angl. Tai priklauso nuo to, koki taut mons susirenka. Maldos vadovas turi speciali aprang, bet neprivalo jos vilkti. Taip pat papasakojo apie Ramadano pasnink, apie mones, kurie neprivalo pasninkauti. Kiekvienais metais musulmonas privalo duoti 2,5 % imald nuo savo pajam. Privalo 1 kart gyvenime aplankyti ventj miest ir aplink meet apeiti 7 kartus. Tada Dievas jam atleis viso gyvenimo nuodmes. Pasakojimo metu suinojome apie musulmon gyvenim eimoje, apie tai, kad labai svarbios vaik pareigos tvams, apie tai, kad musulmon gali dirbti, jei tik pageidauja padti vyrui ilaikyti eim. Musulmon berniukai ir iandien yra apipjaustomi. Dabar musulmonas gali turti iki keturi mon.

Sinagogoje mus pasitiko rabinas Maia Bairakas. Sinagog 1870 metais pastat turtingi pirkliai. Ši sinagoga yra atvira visoms tautoms. ia rengiami seminarai, susitikimai. Kas nori, gali ateiti ir melstis. Šiuo metu Kaune yra apie 180 yd. Pamaldose turi bti bent deimt moni, o jei ateina maiau, tada atidengiama Tor slepianti uuolaida, nes pati Tora atstoja mones. Prie dur staktos yra pritvirtinta mezuza, kuri privalo pabuiuoti visi ateinantys ir ieinantys i sinagogos vyrai.

Menora yra Izraelio simbolis - 6 pasaulio sukrimo dienos ir septintoji – poilsio diena. Hanuka – tik vakid. Sinagogoje vyrai meldiasi pirmame aukte, moterys antrame. Rabinas nra ventikas, jis nra tarpininkas tarp Dievo ir mogaus. Tai tik mokytojas. Nra hierarchijos – nra nei vyriausiojo nei jauniausiojo rabino. Jei yra rabinatas, tai reikia, kad tai bendra visos Lietuvos rabin bendrija. Jzus jiems tik apipjaustytas eilinis rabinas. Trylikos met yd berniukai ir iandien yra apipjaustomi. Jei to nebt padaryta, jie negalt eiti prie Toros bei atlikti 613 kanon. Labai smulkiai mums papasakojo apie visas privalomas yd ventes, akcentavo, kad jie grietai laikosi Talmudo ir pagal j gyvena. Suinojome apie yd maist, vestuvi apeigas.
Staiatiki cerkv isiskyr i kit maldos nam savo puonumu ir spindesiu. Šventikas isamiai papasakojo apie liturgines apeigas, parod liturginius indus. Papasakojo, kaip atliekama ipaintis. Ji atliekama prie Miias. Šventikas stovi prie kryiaus ir mogus, prijs prie jo ipasta savo nuodmes. Prie Komunij mogus nesiegnoja, o sudeda rankas ant krtins ir pasako savo vard, tada gauna Šveniausij. Pamald metu ventikas stovi atsuks nugar monms. Prie altoriaus pro „car vartus“ gali eiti tik ventikas. „Car vartais“ vadinami todl, kad carai galjo pro juos engti tik ingsn link altoriaus. Ms dmes atkreip tai, kad giedoti chore gali tik tikintys, o ventikais gali bti vienuoliai, vyrai, kurie laikosi celibato arba ved. Cerkvje matme tuoktuvi apeigas.

Aplank visas bendruomenes, nuvykome Kauno Prisiklimo banyi padkoti Viepaiui u i turining piligrimin kelion.

Vilkavikio vyskupijos Katechetikos centro metodinink Danut Uogintien

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi